Antioksidantai, kas tai?

Ką mes žinome apie antioksidantus?

Iš esmės oksidacija yra sąveika su deguonimi: būtent jis kaltas, kad lauke geležis rūdija, perpjautas obuolys paruduoja, o nukritę lapai pūva. Kažkas panašaus vyksta mūsų kūne.

Antioksidantai – tai grupė skirtingų cheminių medžiagų, kurios turi bendrą savybę: gebėjimą surišti laisvuosius radikalus ir sulėtinti oksidacinius procesus.

Žodis “antioksidantas” kilęs iš graikų kalbos. Jis sudarytas iš dviejų žodžių: “anti,” reiškiančio “prieš,” ir “oksidacijos,” reiškiančio “oksidaciją.” Šis žodis apibūdina medžiagas arba junginius, kurie veikia prieš oksidaciją arba oksidacinius procesus organizme. Oksidacija yra cheminė reakcija, kurios metu molekulės praranda elektronus ir gali sukelti pažeidimus ląstelėse. Antioksidantai padeda apsaugoti organizmą nuo šios oksidacijos žalos.

Tiesą sakant, kiekvieno iš mūsų viduje yra visa antioksidantų sistema, kuri visą gyvenimą kovoja su laisvaisiais radikalais. Tačiau po 40 metų jai vis sunkiau sekasi susidoroti su savo užduotimi, ypač jei žmogus valgo nekokybiškus produktus, rūko, deginasi be apsauginių priemonių ar gyvena nepalankioje aplinkoje.

Antioksidantai gali sulėtinti senėjimo procesą. Šią idėją pirmą kartą iškėlė amerikiečių mokslininkas Denhamas Harmanas. Nuo 1970 m. šis konceptas buvo tiriamas visame pasaulyje, ir bendrai Harmano hipotezė pasitvirtino. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo antioksidantų bangos laikotarpis: antioksidantai pradėti laikyti ne tik “jaunystės eliksyru”, bet ir praktiškai panacėja nuo visų ligų. Šiandien pripažįstama, kad daugiau nei šimtas ligų gali būti sukeliamos laisvųjų radikalų veikimo, įskaitant aterosklerozę, diabetą, reumatoidinį artritą ir kt.

Yra daugiau nei 3000 augalinės kilmės antioksidantų, ir jų skaičius nuolat auga. Visi šie antioksidantai gali būti suskirstyti į keturias pagrindines grupes: vitaminai, bioflavonoidai, mineralai ir fermentai. Kiekviena iš šių grupių atlieka savo svarbų vaidmenį organizme ir prisideda prie antioksidacinės apsaugos funkcijos.

  1. Vitaminai: yra tirpūs riebaluose ir vandenyje. Pirmieji saugo mūsų riebalinius audinius, antrieji saugo raumenis, kraujagysles, raiščius… Galingiausi antioksidantai yra vitaminai C (tirpūs vandenyje), A, E, beta karotinas (tirpūs riebaluose).
  2. Bioflavanoidai veikia kaip laisvųjų radikalų spąstai, slopina jų susidarymą ir skatina nuodingų medžiagų pašalinimą. Tai pirmiausia katechinai, esantys raudonajame vyne, ir kvercetinas, kurio ypač gausu citrusiniuose vaisiuose ir žaliojoje arbatoje.
  3. Mineralai taip pat organizme nesigamina. Galingiausi antioksidaciniai mineralai yra selenas, kalcis, cinkas ir manganas.
  4. Fermentai, jie gaminami organizme ir atlieka katalizatorių vaidmenį: pagreitina laisvųjų radikalų neutralizavimą. Fermentų galima papildomai gauti ir iš išorės – daugelis jų yra vaistų pavidalu (pavyzdžiui, kofermentas Q10).

Antioksidantus galima rasti įvairiuose produktuose, tokiuose kaip vaisiai (ypač mėlynės, braškės ir citrusiniai vaisiai), daržovės (pvz., brokoliai ir morkos), taip pat riešutai ir sėklos. Be to, tam tikri vitaminai ir mineralai, toki as vitaminas C, E, A ir selenas, taip pat veikia kaip antioksidantai ir yra būtini organizmo sveikatai.

Idealiausiu atveju, mūsų mityba turėtų būti ekologiška ir turėti gausiai antioksidantų. Tačiau jei tai nėra visada įmanoma, galime atkreipti dėmesį į tam tikrus produktus, tokius kaip juodasis šokoladas, kava ir prieskoniai. Juo labiau, kad šie produktai turi savo privalumų.

Juodasis šokoladas, dažnai vadinamas “supermaistu,” yra turtingas antioksidantais. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad kelis kartus per savaitę mėgautis kokybišku juoduoju šokoladu gali būti naudingiau nei dažnai valgyti vaisius iš parduotuvės. Kava, priklausomai nuo būdo ir paruošimo, taip pat gali turėti daug antioksidantų, lyginant su šokoladu, ir tam tikrais atvejais net jį pranokti. Nacionaliniame senėjimo tyrimų centre Baltimorėje, JAV, atliktas tyrimas, kuriame buvo išmatuotos antioksidacinių savybės daugelyje maisto produktų. Rezultatai buvo įspūdingi: prieskoniai išsiskyrė kaip tikri natūralių antioksidantų šaltiniai. Pirmauja cinamonas ir gvazdikėliai, kuriuose rasta daugiau antioksidantų nei mėlynuosiuose ir spanguolėse. Be to, džiovinti raudonėliai ir čiobreliai yra sveikesni nei braškės ir granatai, kai kalbame apie antioksidantų skaičių. Taigi, turint galvoje šiuos faktus, galime apgalvoti savo mitybos įpročius ir įtraukti šiuos maisto produktus, kad palaikytume sveiką ir subalansuotą mitybą bei pasinaudotume natūraliais antioksidantais.

 

  1. Scientific Journals: These include scientific articles, research papers, and peer-reviewed scientific journals that publish the latest scientific information about antioxidants and their role in health.
  2. Health Organizations: The World Health Organization (WHO), the American Heart Association (AHA), and other health organizations provide reliable health information, including recommendations regarding the consumption of antioxidants.
  3. Universities and Research Institutions: Academic institutions conduct scientific research on food components, nutrition, and health, and they share this information through scientific articles and research seminars.
  4. Scientific Books: Scientific publications and books on nutrition, health, and antioxidants serve as comprehensive sources of information.
  5. Wellness Resources: These encompass websites, health magazines, and popular literature that often offer practical information about food products and dietary supplements containing antioxidants.

❗ Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir negali pakeisti gydytojo ar specialisto konsultacijos.

❗ Šis straipsnis yra Biovitup intelektinė nuosavybė, nesusisiekus – naudoti draudžiama.