Stresas
Stresas dažnai laikomas neigiamu reiškiniu, tačiau kaip suprasti, kad būtent jis tapo jūsų problemų priežastimi? Ar kiekviena nervingumo akimirka kenkia sveikatai, ar galima ją išgyventi be pasekmių? Iš tiesų, yra daugybė būdų išlaikyti emocinę pusiausvyrą net ir mūsų neramiame pasaulyje. Ir ne visada streso hormonų išsiskyrimas kenkia organizmui: kai kuriose situacijose jis netgi padeda.
Kaip atpažinti stresą?
Jei jums pažįstamas stiprшщы emocinės įtampos jausmas, lydimas panikos ir nerimo priepuolių, tikriausiai jau esate susidūrę su stresu. Daugeliu atvejų nerimo epizodai nekelia pavojaus sveikatai, nes tai yra normali organizmo reakcija į nestandartines situacijas, tiek džiugias, tiek liūdnas.
Tačiau problema kyla tada, kai nervingumas tampa lėtiniu arba toks stiprus, kad žmogus praranda gebėjimą save kontroliuoti. Streso būsena dažniausiai vystosi palaipsniui, prasideda nuo lengvo nerimo. Jei emocinė įtampa nepraeina, atsiranda ryškesni nerimo simptomai, įskaitant fizinius:
- Panikos priepuoliai, lydimi emocinių protrūkių, baimės, dažno širdies plakimo, gausaus prakaitavimo.
- Raumenų įtampa, dirglumas, nekantrumas, greitas nuovargis.
- Miego, atminties, dėmesio koncentracijos problemos, nestabilus nuotaikos kaita – nuo susijaudinimo iki visiškos apatijos.
Dėl adrenalino išsiskyrimo stresas sukelia staigų kraujospūdžio padidėjimą ir galingą energijos protrūkį. Būtent hormoniniai šuoliai paaiškina nuostabias istorijas apie žmones, kurie ekstremaliose situacijose atlikdavo neįtikėtinus veiksmus: pavyzdžiui, keldavo automobilius ar įveikdavo didelius atstumus.
Energija, išsiskirianti streso metu, veikia ne tik kūną, bet ir smegenų veiklą. Sustiprėja klausa ir jautrumas, dėmesys susikaupia, išsiplečia vyzdžiai. Smegenys veikia produktyviau ir greičiau apdoroja signalus. Tačiau jei streso veiksnys ilgai veikia, naudingos reakcijos virsta žalingomis organizmui.
Kas sukelia stresą?
Bet koks poveikis, net ir menkiausias, sukelia atsakomąją organizmo reakciją. Kiekvieną tokią reakciją galima vadinti stresine. Biocheminiai procesai, vykstantys organizme tuo metu, yra prisitaikymo mechanizmai, paveldėti iš mūsų protėvių. Tačiau apie streso būseną, kuri kelia pavojų sveikatai, galima kalbėti tik esant stipriam emociniam atsakui arba kelių veiksnių bendram poveikiui.
Kas gali sukelti tokį stresą?
Reikšmingi gyvenimo pokyčiai: persikraustymas, naujas darbas, santuoka ar skyrybos, vaikų gimimas ir pan.
Intensyvios emocijos: tiek teigiamos, tiek neigiamos.
Didelė profesinė atsakomybė: įtempta darbo aplinka.
Santykių problemos: konfliktai su šeima, kolegomis, draugais.
Poilsio ar miego trūkumas: informacinis perkrovimas, nepasitikėjimas savimi.
Fizinės problemos: traumos, ligos ar operacijos, staigūs temperatūros pokyčiai.
Normaliomis sąlygomis stresas padeda žmogui susidoroti su sudėtingomis situacijomis, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, įgyti vertingų įgūdžių ir motyvacijos veikti. Būtent dėl šios priežasties streso reakcijos išliko evoliucijos metu. Tačiau ilgas įtampos laikotarpis turi destruktyvų poveikį organizmui.
Kaip stresas veikia sveikatą?
Pavojų kelia pasikartojantys nervinės įtampos epizodai arba ekstremalios, trauminės situacijos. Kuo ilgiau jos veikia organizmą, tuo stipresnė reakcija ir sunkiau kovoti su stresu. Stresas, skatindamas laisvųjų radikalų išsiskyrimą, sukelia šias pasekmes:
- Imuninės sistemos slopinimą.
- Arterinio kraujospūdžio ir cholesterolio lygio padidėjimą kraujyje.
- Padidėjusį nerimą ir depresijos vystymąsi.
Stresas laikomas vienu iš rizikos veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių bei autoimunines ligas. Be to, jis gali sukelti arba pabloginti odos problemas, nugaros ir kaklo skausmus, dažnas peršalimo ligas, nemigą, virškinimo sutrikimus ir lėtinį nuovargį.
Ką daryti esant stresui?
Dažnai didelį dėmesį skiriame fizinei sveikatai, tačiau psichinė sveikata vis dar nepakankamai įvertinama. Tuo tarpu būtent ji yra daugelio ligų šaltinis arba bent jau provokatorius. Todėl gebėjimas susidoroti su stresu ir sumažinti įtampą yra gyvybiškai svarbus. Kaip tai padaryti?
Kasdien skirkite laiko poilsiui nuo rutinos, darykite pertraukas darbe. Geriausia, jei tai bus aktyvūs užsiėmimai, tokie kaip pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu ar šokiai.
Stebėkite savo mitybą ir dienos režimą. Tinkama mityba ir sveikas miegas visada duoda naudos. Jei pridėsite į meniu produktų, gerinančių nuotaiką (migdolai, šokoladas, bananai, žuvis, riešutai), bus lengviau susidoroti su stresu.
Raskite laiko mėgstamiems užsiėmimams. Tai gali būti susitikimai su šeima, muzikos terapija, knygų skaitymas ar filmų žiūrėjimas – svarbiausia, kad šie užsiėmimai teiktų jums džiaugsmą ir atsipalaidavimą.
Išbandykite ekstremalius užsiėmimus. Posakis „pleištą pleištu išmuša“ taikytinas ir darbui su stresu. Sukeldami naują adrenalino šuolį, neleidžiate sau patekti į apatiją.
Sportuokite. Reguliarios fizinės veiklos stimuliuoja serotonino ir endorfino (laimės hormonų) gamybą, taip pat sumažina nerimo lygį ir padeda atkurti miegą.
Pasinaudokite rytų praktikomis. Bet kokia judėjimo veikla padeda sumažinti įtampą, tačiau joga pelnytai laikoma viena geriausių. Taip pat gali padėti meditacijos ir kvėpavimo pratimai.
Pripildykite namus maloniais aromatais. Manoma, kad kai kurie kvapai ramina ir padeda harmonijai. Pavyzdžiui, levandų, rožių, bergamočių, jazminų, melisų, mėtų, kedro ir ilang-ilango eteriniai aliejai turi tokias savybes.
Pašalinkite streso šaltinį. Dažnai sunkią emocinę būseną sukelia informacinės perkrovos. Ribokite laiką, praleistą internete, ir darykite pertraukas naudojant mobiliojo ryšio įrenginius, ypač prieš miegą.
Sukurkite gerą nuotaiką. Įrodyta, kad šypsena padeda teigiamai suvokti aplinką. Taip pat naudinga girti save arba gauti komplimentus. Venkite situacijų, kurios provokuoja nerimą.
Jei niekas nepadeda ir būklė blogėja, neverta laukti depresijos – geriau kreiptis į specialistą konsultacijai.