Šiuolaikinis mokslas vis daugiau dėmesio skiria žmogaus mikrobiomo tyrimams – visų mikroorganizmų, gyvenančių mūsų kūne, visumai. Šie mikroorganizmai vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveikatą ir normalų organizmo funkcionavimą. Tarp jų ypatingai svarbūs yra probiotikai ir prebiotikai, kurie teigiamai veikia virškinimą, imuninę sistemą ir bendrą savijautą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra probiotikai ir prebiotikai, kokios yra probiotikų rūšys, kaip jie veikia organizmą ir kur jų galima rasti.
Probiotikai. Kas tai yra ir kaip jie veikia
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, patekę į organizmą pakankamu kiekiu, daro teigiamą poveikį sveikatai. Dažniausiai tai yra naudingos bakterijos, tačiau prie probiotikų taip pat priskiriami kai kurie mielių tipai. Pagrindinė probiotikų funkcija yra palaikyti ir atkurti sveiką žarnyno mikrofloros balansą. Šie mikroorganizmai padeda pagerinti virškinimą, palaiko imuninės sistemos darbą ir gali turėti įtakos psichoemocinei būklei.
Probiotikai veikia daugiausia žarnyne, kur jie konkuruoja su patogeniniais mikroorganizmais, stiprina gleivinės barjerinę funkciją ir stimuliuoja imuninių ląstelių veiklą. Jie padeda virškinti maistą, ypač tokius sudėtingus junginius kaip laktozė, ir dalyvauja B grupės vitaminų ir vitamino K sintezėje. Be to, probiotikai gali prisidėti prie uždegimo lygio organizme mažinimo.
Probiotikų rūšys
Egzistuoja daugybė probiotikų rūšių, kurios skiriasi pagal mikroorganizmų tipą ir poveikį organizmui. Garsiausi ir labiausiai ištirti probiotikai yra laktobacilos, bifidobakterijos, streptokokai ir mielės.
Lactobacillus acidophilus
Palaiko žarnyno ir makšties mikroflorą.
Lactobacillus rhamnosus
Plačiai naudojamas viduriavimo profilaktikai ir gydymui.
Lactobacillus casei
Padeda geriau virškinti laktozę ir gali sumažinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.
Lactobacillus reuteri
Padeda palaikyti imuninę sistemą.
Bifidobacterium longum
Padeda palaikyti žarnyno sveikatą, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Bifidobacterium breve
Gali padėti mažinti uždegimą ir palaikyti imuninę sistemą.
Bifidobacterium bifidum
Gali skatinti geresnį vitaminų pasisavinimą ir palaikyti žarnyno veiklą.
Bifidobacterium lactis
Gali padėti gerinti virškinimą ir mažinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.
Streptococcus thermophilus
Gamina pieno rūgštį ir padeda virškinti pieno produktus, palaikydamas rūgščių balansą žarnyne.
Enterococcus faecium
Padeda palaikyti žarnyno mikrobiomą, ypač po antibiotikų vartojimo.
Saccharomyces boulardii
Mielių rūšis, žinoma dėl galimybės padėti esant viduriavimui ir disbakteriozei, ypač vartojant antibiotikus.
Prebiotikai. Kas tai yra ir kaip jie veikia
Prebiotikai – tai medžiagos, kurios nėra virškinamos organizmo, tačiau tarnauja kaip maistinė terpė probiotikams ir kitiems naudingiems mikroorganizmams žarnyne. Iš esmės, prebiotikai yra maistas probiotikams, padedantis jiems augti ir veiksmingai atlikti savo funkcijas. Prebiotikai stimuliuoja naudingų bakterijų augimą ir aktyvumą, o tai teigiamai veikia žarnyno sveikatą ir visą organizmą.
Daugiau apie probiotikus ir jų vaidmenį skaitykite atskirame straipsnyje
Prebiotikai randami įvairiuose maisto produktuose. Labiausiai žinomi prebiotikai yra inulinas, fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai ir atsparusis krakmolas. Šios medžiagos yra įvairiuose daržovėse, vaisiuose, grūduose ir sėklose.
Česnakai, svogūnai, bananai, artišokai, šparagai
Turtingi inulinu ir fruktooligosacharidais.
Avižos, miežiai, linų sėmenys, psilijus
Turi tirpios skaidulos, kuri taip pat veikia kaip prebiotikas.
Žirniai, pupelės, lęšiai
Turi daug galaktooligosacharidų, kurie skatina naudingų bakterijų augimą.
Probiotikų poveikis organizmui
Probiotikai gali daryti daug teigiamo poveikio organizmui.
Virškinimas
Padeda suskaidyti sudėtingus angliavandenius ir laktozę, gali sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Taip pat gali padėti reguliuoti tuštinimąsi ir palaikyti normalų žarnyno darbą.
Imuninė sistema
Stiprina žarnyno gleivinės barjerinę funkciją, gali padėti riboti patogenų patekimą į kraujotaką ir stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių, tokių kaip makrofagai ir T-limfocitai, aktyvumą.
Uždegimo lygis
Gali padėti sumažinti uždegiminių citokinų lygį, kas gali būti naudinga sergant lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis. Be to, probiotikai padeda palaikyti pusiausvyrą tarp naudingų ir kenksmingų bakterijų, ypač po antibiotikų vartojimo.
Žarnyno–smegenų ašis
Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali turėti įtakos psichoemocinei būklei per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį, tačiau šioje srityje reikia daugiau tyrimų su žmonėmis.
Svarbu žinoti
NIH Nacionalinis papildomos ir integruotos sveikatos centras (NCCIH) pažymi, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nėra oficialiai patvirtinusi jokių sveikatos teiginių apie probiotikus. Tai nereiškia, kad probiotikai neveiksmingi, tačiau primena, kad kalbama apie tiriamą, o ne galutinai įrodytą sritį.
Prebiotikų poveikis organizmui
Nors prebiotikai neturi gyvų mikroorganizmų, jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveikatą. Visų pirma, jie skatina naudingų bakterijų, tokių kaip bifidobakterijos ir laktobacilos, augimą žarnyne. Tai padeda pagerinti žarnyno mikroflorą ir palaikyti jos pusiausvyrą.
Prebiotikai taip pat gali prisidėti prie geresnio mineralų, tokių kaip kalcis ir magnis, įsisavinimo, kas ypač svarbu kaulų sveikatai. Be to, prebiotikai gali padėti palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje ir lipidų apykaitą.
Prebiotikai gali prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo, skatindami naudingų bakterijų augimą.
Probiotikų papildai. Jų įvairovė
Rinkoje yra daug probiotikų papildų, kurie skiriasi savo sudėtimi ir probiotikų koncentracija. Probiotiką verta rinktis atsižvelgiant į konkrečius tikslus ir organizmo poreikius.
Bendros žarnyno sveikatos palaikymui
Dažnai renkamasi papildus, kuriuose yra Lactobacillus acidophilus ir Bifidobacterium lactis.
Esant viduriavimui, susijusiam su antibiotikų vartojimu
Gali būti aktualūs probiotikai, kurių sudėtyje yra Saccharomyces boulardii ir Lactobacillus rhamnosus GG.
Odos būklės palaikymui
Kai kurie tyrimai sieja probiotikus, tarp jų Lactobacillus rhamnosus, su galimu teigiamu poveikiu odos būklei, tačiau šioje srityje reikia daugiau tyrimų.
Imuniteto palaikymui
Dažnai renkamasi papildus su Lactobacillus casei ir Bifidobacterium breve.
Psichoemocinės savijautos palaikymui
Kai kurie tyrimai nagrinėja Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum poveikį nuotaikai ir nerimo lygiui, tačiau ši sritis vis dar aktyviai tiriama.
Probiotikai – Biovitup, palaikantys žarnyno mikrofloros balansą
Kaip tinkamai vartoti probiotikus ir prebiotikus
Norint gauti didžiausią naudą iš probiotikų ir prebiotikų, svarbu laikytis kelių rekomendacijų.
- Tinkamai pasirinkti probiotiko rūšį ir dozę, atsižvelgiant į savo poreikius.
- Vartoti probiotikus valgant, ypač kartu su produktais, turinčiais prebiotikų – taip jie gali būti geriau pasisavinami.
- Nepamiršti prebiotikų racione, nes jie tarnauja kaip maistinė terpė probiotikams.
- Vartoti reguliariai – tai padeda pasiekti geriausių rezultatų.
- Prieš pradedant vartoti probiotikus ir prebiotikus, pasitarti su gydytoju, ypač jei turite lėtinių ligų arba vartojate kitus vaistus.
Probiotikai ir prebiotikai atlieka svarbų vaidmenį palaikant žmogaus sveikatą. Jie gali padėti pagerinti virškinimą, palaikyti imuninę sistemą bei psichoemocinę savijautą. Probiotinių ir prebiotinių produktų arba papildų įtraukimas į racioną gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės ir bendros savijautos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad probiotikai ir prebiotikai nėra panacėja ir turėtų būti dalis visapusiško požiūrio į sveiką gyvenimo būdą.
Dažnai užduodami klausimai
Kuo skiriasi probiotikai nuo prebiotikų?
Probiotikai yra gyvi naudingi mikroorganizmai, o prebiotikai – tai medžiagos, kurios nėra virškinamos, bet tarnauja kaip maistas probiotikams ir kitiems naudingiems mikroorganizmams žarnyne.
Kokie probiotikai geriausi virškinimui?
Bendram žarnyno sveikatos palaikymui dažnai renkamasi Lactobacillus acidophilus ir Bifidobacterium lactis. Esant viduriavimui po antibiotikų vartojimo aktualūs gali būti Saccharomyces boulardii ir Lactobacillus rhamnosus GG.
Kur galima rasti prebiotikų maiste?
Prebiotikų gausu česnakuose, svogūnuose, bananuose, artišokuose, šparaguose, avižose, linų sėmenyse bei ankštiniuose augaluose, tokiuose kaip pupelės ir lęšiai.
Kada geriausia vartoti probiotikus?
Probiotikai dažnai geriau pasisavinami vartojami valgant, ypač kartu su prebiotikų turinčiais produktais. Svarbiausia yra reguliarumas.
Ar probiotikai turi šalutinį poveikį?
Dauguma žmonių probiotikus toleruoja gerai, tačiau prieš pradedant juos vartoti, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant kitus vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Šaltiniai
- Probiotics – What You Need To Know. National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH)
- Probiotics for Gut Health. The Nutrition Source, Harvard T.H. Chan School of Public Health
- Probiotics and Prebiotics – What You Should Know. Mayo Clinic
- World Gastroenterology Organisation Global Guidelines – Probiotics and Prebiotics
❗ Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma medicinine ar sveikatos priežiūros specialisto konsultacija. Prieš priimdami su sveikata susijusius sprendimus, pasitarkite su kvalifikuotu gydytoju ar specialistu.
❗ Šis turinys yra Biovitup intelektinė nuosavybė. Straipsnio tekstą ir vizualinę medžiagą (nuotraukas, grafiką, dizainą) be išankstinio raštiško Biovitup sutikimo naudoti, kopijuoti ar platinti draudžiama. Bet koks šio straipsnio kopijavimas, platinimas ar naudojimas be išankstinio raštiško Biovitup sutikimo yra griežtai draudžiamas ir gali pažeisti autorių teisių įstatymus.