Probiotikai ir prebiotikai: Kas tai yra, jų rūšys ir poveikis organizmui
Šiuolaikinis mokslas vis daugiau dėmesio skiria žmogaus mikrobiomo tyrimams – visų mikroorganizmų, gyvenančių mūsų kūne, visumai. Šie mikroorganizmai vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveikatą ir normalų organizmo funkcionavimą. Tarp jų ypatingai svarbūs yra probiotikai ir prebiotikai, kurie teigiamai veikia virškinimą, imuninę sistemą ir bendrą savijautą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra probiotikai ir prebiotikai, kokios yra probiotikų rūšys, kaip jie veikia organizmą ir kur jų galima rasti.
Probiotikai: kas tai yra ir kaip jie veikia
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, patekę į organizmą pakankamu kiekiu, daro teigiamą poveikį sveikatai. Dažniausiai tai yra naudingos bakterijos, tačiau prie probiotikų taip pat priskiriami kai kurie mielių tipai. Pagrindinė probiotikų funkcija yra palaikyti ir atkurti sveiką žarnyno mikrofloros balansą. Šie mikroorganizmai padeda pagerinti virškinimą, palaiko imuninės sistemos darbą ir netgi gali turėti įtakos psichoemocinei būklei.
Probiotikai veikia daugiausia žarnyne, kur jie konkuruoja su patogeniniais mikroorganizmais, stiprina gleivinės barjerinę funkciją ir stimuliuoja imuninių ląstelių veiklą. Jie padeda virškinti maistą, ypač tokius sudėtingus junginius kaip laktozė, ir dalyvauja B grupės vitaminų ir vitamino K sintezėje. Be to, probiotikai prisideda prie uždegimo lygio organizme mažinimo ir gali padėti išvengti tokių ligų kaip dirgliosios žarnos sindromas, antibiotikų sukeltos viduriavimas ir net alergijos.
Probiotikų rūšys
Egzistuoja daugybė probiotikų rūšių, kurios skiriasi pagal mikroorganizmų tipą ir poveikį organizmui. Garsiausi ir labiausiai ištirti probiotikai yra laktobacilos, bifidobakterijos, streptokokai ir mielės.
Laktobacilos (Lactobacillus) – viena iš dažniausiai pasitaikančių probiotikų rūšių. Lactobacillus acidophilus palaiko žarnyno ir makšties mikroflorą, o Lactobacillus rhamnosus plačiai naudojamas viduriavimo profilaktikai ir gydymui. Lactobacillus casei padeda geriau virškinti laktozę ir sumažina dirgliosios žarnos sindromo simptomus, tuo tarpu Lactobacillus reuteri palaiko imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis.
Bifidobakterijos (Bifidobacterium) taip pat yra svarbūs probiotikai. Bifidobacterium longum padeda palaikyti žarnyno sveikatą, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Bifidobacterium breve mažina uždegimą ir stiprina imuninę sistemą, o Bifidobacterium bifidum skatina geresnį vitaminų pasisavinimą ir gerina žarnyno veiklą. Bifidobacterium lactis, savo ruožtu, gerina virškinimą ir mažina dirgliosios žarnos sindromo simptomus.
Streptokokai (Streptococcus thermophilus) ir enterokokai (Enterococcus faecium) taip pat priskiriami probiotikams. Streptococcus thermophilus gamina pieno rūgštį ir padeda virškinti pieno produktus, palaikydamas rūgščių balansą žarnyne. Enterococcus faecium padeda palaikyti žarnyno mikrobiomą, ypač po antibiotikų vartojimo.
Prie probiotikų taip pat priskiriamos kai kurios mielių rūšys, tokios kaip Saccharomyces boulardii, kurios žinomos dėl savo gebėjimo padėti nuo viduriavimo ir disbakteriozės, ypač vartojant antibiotikus.
Prebiotikai: kas tai yra ir kaip jie veikia
Prebiotikai – tai medžiagos, kurios nėra virškinamos organizmo, tačiau tarnauja kaip maistinė terpė probiotikams ir kitiems naudingiems mikroorganizmams žarnyne. Iš esmės, prebiotikai yra maistas probiotikams, padedantis jiems augti ir veiksmingai atlikti savo funkcijas. Prebiotikai stimuliuoja naudingų bakterijų augimą ir aktyvumą, o tai teigiamai veikia žarnyno sveikatą ir visą organizmą.
Prebiotikai randami įvairiuose maisto produktuose. Labiausiai žinomi prebiotikai yra inulinas, fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai ir atsparusis krakmolas. Šios medžiagos yra įvairiuose daržovėse, vaisiuose, grūduose ir sėklose. Pavyzdžiui, česnakai, svogūnai, bananai, artišokai ir šparagai yra turtingi inulinu ir fruktooligosacharidais, o avižos, miežiai, linų sėmenys ir psilijus turi tirpios skaidulos, kuri taip pat veikia kaip prebiotikas. Ankštiniai augalai, tokie kaip žirniai, pupelės ir lęšiai, turi daug galaktooligosacharidų, kurie skatina naudingų bakterijų augimą.
Probiotikų poveikis organizmui
Probiotikai daro daug teigiamo poveikio organizmui. Visų pirma, jie gerina virškinimą, padeda suskaidyti sudėtingus angliavandenius ir laktozę, sumažina pilvo pūtimą ir diskomfortą. Jie taip pat padeda reguliuoti tuštinimąsi, užkerta kelią vidurių užkietėjimui ir viduriavimui.
Be to, probiotikai palaiko imuninę sistemą. Jie stiprina žarnyno gleivinės barjerinę funkciją, užkerta kelią patogenų patekimui į kraujotaką, ir stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių, tokių kaip makrofagai ir T-limfocitai, aktyvumą. Tai ypač svarbu padidėjus infekcijų rizikai.
Probiotikai taip pat padeda sumažinti uždegimo lygį organizme. Jie mažina uždegiminių citokinų lygį, kas gali būti naudinga sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip uždegiminės žarnyno ligos ir alergijos. Be to, probiotikai padeda reguliuoti žarnyno mikroflorą, atkuria pusiausvyrą tarp naudingų ir kenksmingų bakterijų, ypač po antibiotikų vartojimo.
Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali turėti įtakos psichinei sveikatai per „žarnyno-smegenų“ ašį. Jie gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, gerindami bendrą psichoemocinę būklę.
Prebiotikų poveikis organizmui
Nors prebiotikai neturi gyvų mikroorganizmų, jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveikatą. Visų pirma, jie skatina naudingų bakterijų, tokių kaip bifidobakterijos ir laktobacilos, augimą žarnyne. Tai padeda pagerinti žarnyno mikroflorą ir palaikyti jos pusiausvyrą.
Prebiotikai taip pat prisideda prie geresnio mineralų, tokių kaip kalcis ir magnis, įsisavinimo, kas ypač svarbu kaulų sveikatai. Be to, prebiotikai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir lipidų apykaitą, kas naudinga esant medžiagų apykaitos sutrikimams.
Prebiotikai stiprina imunitetą, skatindami naudingų bakterijų augimą, kurios savo ruožtu gerina imuninį atsaką ir apsaugo organizmą nuo infekcijų. Reguliarus prebiotikų vartojimas yra susijęs su mažesne rizika susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant storosios žarnos vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas.
Probiotikų papildai: jų įvairovė
Rinkoje yra daug probiotikų papildų, kurie skiriasi savo sudėtimi ir probiotikų koncentracija. Probiotiką reikėtų rinktis atsižvelgiant į konkrečius tikslus ir organizmo poreikius. Pavyzdžiui, norint palaikyti bendrą sveikatą, galima rinktis papildus, kuriuose yra Lactobacillus acidophilus ir Bifidobacterium lactis, kurie palaiko žarnyno sveikatą. Esant viduriavimui, susijusiam su antibiotikų vartojimu, gali būti veiksmingi probiotikai, kurių sudėtyje yra Saccharomyces boulardii ir Lactobacillus rhamnosus GG.
Norint pagerinti odos būklę, ypač esant spuogams ir egzemai, gali būti naudingi probiotikai, kurių sudėtyje yra Lactobacillus rhamnosus. Imuniteto stiprinimui per padidėjusį ligų dažnį galima rinktis papildus su Lactobacillus casei ir Bifidobacterium breve. Psichoemocinės sveikatos palaikymui tinka probiotikai, kurių sudėtyje yra Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum, kurie gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimo lygį.
Kaip tinkamai vartoti probiotikus ir prebiotikus
Norint gauti didžiausią naudą iš probiotikų ir prebiotikų, svarbu laikytis kelių rekomendacijų. Visų pirma, būtina tinkamai pasirinkti probiotiko rūšį ir dozę, atsižvelgiant į savo poreikius. Probiotikai geriau įsisavinami, jei jie vartojami valgant, ypač kartu su produktais, turinčiais prebiotikų.
Taip pat svarbu nepamiršti prebiotikų savo racione, nes jie tarnauja kaip maistinė terpė probiotikams. Reguliarus probiotikų ir prebiotikų vartojimas padeda pasiekti geriausių rezultatų. Tačiau prieš pradedant vartoti probiotikus ir prebiotikus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei turite lėtinių ligų arba vartojate kitus vaistus.
Probiotikai ir prebiotikai atlieka svarbų vaidmenį palaikant žmogaus sveikatą. Jie padeda pagerinti virškinimą, sustiprinti imuninę sistemą, palaikyti psichoemocinę sveikatą ir sumažinti įvairių ligų riziką. Probiotinių ir prebiotinių produktų arba papildų įtraukimas į racioną gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad probiotikai ir prebiotikai nėra panacėja ir turėtų būti dalis visapusiško požiūrio į sveiką gyvenimo būdą.
Šaltiniai:
- National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH): Probiotics: What You Need To Know. https://nccih.nih.gov/health/probiotics
- Harvard T.H. Chan School of Public Health: The Nutrition Source – Probiotics. https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/probiotics/
- Mayo Clinic: Probiotics and prebiotics: What you should know. https://www.mayoclinic.org/healthy-lifestyle/nutrition-and-healthy-eating/expert-answers/probiotics/faq-20058065
- World Gastroenterology Organisation Global Guidelines: Probiotics and prebiotics. http://www.worldgastroenterology.org/guidelines/global-guidelines/probiotics-and-prebiotics/probiotics-and-prebiotics-english
Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir negali pakeisti gydytojo ar specialisto konsultacijos.
Šis straipsnis yra Biovitup intelektinė nuosavybė, nesusisiekus – kopijuoti ir naudoti draudžiama.
