Alergija maistui: kas tai yra?

Alergija maistui ir sveiko žarnyno vaidmuo kovojant su ja

Kas yra alergija maistui?

Alergija maistui – tai imuninės sistemos reakcija į tam tikrus baltymus maiste, kuriuos organizmas klaidingai identifikuoja kaip pavojingus. Kai alergenas patenka į organizmą, imuninė sistema pradeda gaminti specifinius antikūnus – imunoglobuliną E (IgE), kurie jungiasi prie ląstelių, atsakingų už alergines reakcijas, pavyzdžiui, putliosios ląstelės ir bazofilai. Šios ląstelės išskiria histaminą ir kitas chemines medžiagas, kurios sukelia alergijos simptomus.

Pagrindiniai  alergijos maistui simptomai:

• Odos reakcijos (dilgėlinė, niežulys, egzema);
• Lūpų, liežuvio, gerklės arba veido patinimas;
• Virškinimo sistemos sutrikimai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai);
• Kvėpavimo sistemos simptomai (čiaudulys, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas);
• Anafilaksija – gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Statistika ir paplitimas

Maisto alergija paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, ir jos paplitimas toliau auga. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), nuo 6% iki 8% vaikų ir apie 2% suaugusiųjų turi įvairių formų maisto alergijas. Tai yra pasaulinė problema, kuri taip pat pastebima šalyse su gerai išvystyta maisto tiekimo ir sveikatos apsaugos sistema.

Kaip vystosi alergija maistui?

Veiksniai, turintys įtakos maisto alergijos vystymuisi, yra šie:

Genetika: Jei tėvai turi alerginių ligų (maisto alergija, astma, egzema), vaiko rizika susirgti alergija yra didesnė.

Aplinka ir gyvenimo būdas: Sterili aplinka, infekcijų trūkumas ankstyvame amžiuje, plačiai paplitęs antibiotikų vartojimas ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali susilpninti natūralias organizmo apsaugines funkcijas.

Žarnyno mikrobiota: Moksliniai tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiotos būklė glaudžiai susijusi su alergijų vystymusi. Žmonės, sergantys maisto alergijomis, dažnai turi skurdžią ir disbalansuotą žarnyno mikroflorą.

Žarnyno vaidmuo imuninėje sistemoje

Žarnynas yra ne tik virškinimo organas, bet ir svarbiausia imuninės sistemos dalis. Maždaug 70–80% visų organizmo imuninių ląstelių yra žarnyne, kur jos aktyviai dalyvauja reguliuojant imunines reakcijas.

Žarnyne gyvena daugybė mikroorganizmų, vadinamų mikrobiota arba mikroflora. Šios bakterijos ir kiti mikroorganizmai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo patogenų ir palaikant pusiausvyrą imuninėje sistemoje. Mikrofloros disbalansas (disbiozė) gali padidinti žarnyno sienelės pralaidumą, o tai skatina alergenų prasiskverbimą į organizmą ir alergijų vystymąsi.

Kaip žarnynas daro įtaką maisto alergijai?

Imunologinė tolerancija: Sveikam organizmui būtina, kad imuninė sistema atskirtų pavojingas medžiagas (pvz., virusus) nuo nekenksmingų (pvz., maisto produktų). Žarnyno mikrobiota padeda imuninei sistemai išmokti atskirti nekenksmingas medžiagas ir užkirsti kelią alerginėms reakcijoms į maisto produktus.

Žarnyno barjeras: Žarnyno sienelė veikia kaip barjeras tarp žarnyno turinio ir kraujo srauto. Kai šis barjeras susilpnėja („pralaidaus žarnyno sindromas“), alergenai gali prasiskverbti į kraują, sukeldami uždegiminius procesus ir alergines reakcijas. Sveika mikrobiota padeda palaikyti šio barjero vientisumą, apsaugodama nuo alergenų prasiskverbimo.

Metabolitų gamyba: Naudingos bakterijos gamina metabolitus, pavyzdžiui, trumpųjų grandinių riebalų rūgštis (butiratą), kurios mažina uždegimą žarnyne ir palaiko sveiką imuninių atsakų reguliavimą.

Priešuždegiminis poveikis: Tam tikros naudingos bakterijos (pvz., Lactobacillus ir Bifidobacterium) gali sumažinti uždegiminius procesus organizme, reguliuodamos citokinų – medžiagų, atsakingų už imunines reakcijas – kiekį.

Sveiko žarnyno ir alergijos maistui sąsajos

Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikos žarnyno mikrobiotos palaikymas gali padėti sumažinti maisto alergijos simptomų sunkumą ir netgi užkirsti kelią alergijų vystymuisi. Pavyzdžiui:

• Probiotikai (naudingos bakterijos) gali padėti sumažinti uždegimą, stiprinti apsauginius gleivių barjerus ir sumažinti žarnyno pralaidumą.

• Prebiotikai yra medžiagos, skatinančios naudingų bakterijų augimą. Jie randami vaisiuose, daržovėse ir grūduose bei padeda palaikyti mikrofloros įvairovę ir pusiausvyrą.

Kaip palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą?

1. Įvairi ir maistinga mityba: Mityboje turėtų būti daug ląstelienos (daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai) ir fermentuotų produktų (jogurtas, kefyras, kimči). Šie produktai skatina naudingų bakterijų augimą ir stiprina imuninę sistemą.

2. Probiotikų ir prebiotikų vartojimas: Probiotikus galima vartoti kaip maisto produktų dalį arba papildų pavidalu. Prebiotikai yra maistinės skaidulos, kurios maitina naudingas bakterijas.

3. Antibiotikų vartojimo mažinimas: Antibiotikai ne tik naikina patogenines bakterijas, bet ir gali sutrikdyti naudingos mikrofloros pusiausvyrą. Juos reikia vartoti tik pagal gydytojo nurodymus ir esant būtinybei.

4. Perdirbtų produktų vengimas: Produktai, kuriuose daug cukraus, transriebalų ir konservantų, gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiotą ir padidinti uždegiminių bei alerginių reakcijų riziką.

5. Fermentuoti produktai: Natūralūs probiotikų šaltiniai, tokie kaip rauginti kopūstai, kimči, miso ir fermentuoti pieno produktai, padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę ir gali padėti sumažinti alergines reakcijas.

Tyrimai apie mikrobiotos ir alergijų sąsają

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tam tikri žarnyno mikrobiotos pokyčiai gali būti susiję su padidėjusia maisto alergijų rizika. Viename tyrime nustatyta, kad vaikams, kuriems išsivystė alerginės reakcijos į pieną ir kiaušinius, žarnyno mikrobiota buvo mažiau įvairi nei vaikams be alergijos. Tyrėjai taip pat pažymi, kad probiotikų vartojimas ir mitybos pakeitimai gali padėti atkurti mikroflorą ir sumažinti alergijos simptomus.

Kituose tyrimuose nustatyta, kad vaikai, gimę atlikus cezario pjūvį, turi skurdesnę žarnyno mikroflorą nei vaikai, gimę natūraliu būdu, o tai gali padidinti alerg…ijų riziką ankstyvoje vaikystėje. Tai susiję su tuo, kad natūralaus gimdymo metu vaikas gauna naudingas bakterijas iš motinos, kurios padeda formuotis sveikai mikrobiotai.

 

Maisto alergija yra sudėtinga būklė, kurią lemia genetiniai, aplinkos ir žarnyno mikrobiotos veiksniai. Sveikas žarnynas, kuriame palaikomas naudingų bakterijų balansas, vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant imuninę sistemą ir užkertant kelią pernelyg stiprioms reakcijoms į alergenus. Palaikant sveiką mikrobiotą per subalansuotą mitybą, vartojant probiotikus ir prebiotikus, taip pat vengiant antibiotikų bei perdirbtų maisto produktų pertekliaus, galima ne tik palengvinti alergijos simptomus, bet ir sumažinti riziką susirgti alergijomis.

Mokslas apie žarnyno mikrobiotą ir jos vaidmenį imuniniame atsake nuolat tobulėja, atverdamas naujas galimybes maisto alergijų prevencijai ir gydymui.

---

 Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir negali pakeisti gydytojo ar specialisto konsultacijos.

 Šis straipsnis yra Biovitup intelektinė nuosavybė, nesusisiekus – kopijuoti ir naudoti draudžiama.