Anti-Aging
Anti-aging arba kovos su senėjimu terminas atsirado palyginti neseniai, tačiau ši sąvoka apima visą žinių ir tyrimų sritį, skirtą žmogaus gyvenimo trukmės pailginimui bei sveikatos išsaugojimui. Anti-aging judėjimas ne tik skatina sveiką gyvenimo būdą, bet ir siekia suteikti žmonėms individualius sprendimus, kaip išlikti sveikiems ir energingiems nepaisant amžiaus. Pagrindinė anti-aging esmė yra rasti būdus, kaip maksimaliai išlaikyti žmogaus kūno funkcionalumą ir gyvybingumą kuo ilgiau.
Moksliniai tyrimai rodo, kad senėjimo procesas organizme prasideda labai anksti, net nuo 20 metų. Nors šiuo metu pokyčiai yra beveik nepastebimi, laipsniškai mažėja klausos, regos, lytėjimo, uoslės ir skonio aštrumas. Perkopus 30 metų amžių, pradeda mažėti hormonų, tokių kaip estrogenas ir testosteronas, lygiai, mažėja kaulų tankis, silpsta raumenys ir atsparumas stresui. Iki 35 metų dauguma žmonių patiria vadinamąją dermopauzę – odos tonuso praradimą dėl mažėjančios kolageno gamybos. Kolagenas – tai baltymas, sudarantis didelę dalį mūsų odos, kaulų, sąnarių ir raiščių struktūros. Jis užtikrina audinių tvirtumą ir elastingumą, todėl jo svarba sveikam odos, sąnarių ir kaulų funkcionavimui yra neginčytina. Kadangi su amžiumi organizmo gebėjimas gaminti kolageną mažėja, svarbu užtikrinti pakankamą šio baltymo kiekį per mitybą ar maisto papildus.
Toliau vykstant senėjimo procesui, apie 40 metų amžiaus, daugumai žmonių pradeda blogėti širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, didėja skrandžio sulčių rūgštingumas, formuojasi tulžies akmenys ir blogėja organizmo gebėjimas filtruoti toksinus. Šie pokyčiai kartu su lėtėjančiomis kūno funkcijomis pradeda veikti ir protinę veiklą – silpnėja dėmesys, blogėja atmintis. Maždaug nuo 50 metų dažnai pastebimas seksualinio potraukio sumažėjimas, plaučių elastingumo ir funkcijų pablogėjimas. Nuo 60 metų amžiaus dažnėja staigūs nuotaikų svyravimai, atsiranda nepagrįstas nerimas, o iki 70 metų dauguma žmonių susiduria su įvairių ligų įvairove, kurios viena kitą keičia.
Viena iš svarbiausių sričių senėjimo tyrimuose yra senstančių ląstelių, vadinamų senescentinėmis ląstelėmis, pašalinimas arba jų funkcijų reguliavimas. Šios ląstelės nustoja dalintis, tačiau išlieka organizme, išskirdamos uždegiminius ir audinius žalojančius faktorius. Šiuo metu kuriamos senolitinių vaistų klasės, kurie selektyviai naikina senescentines ląsteles. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie vaistai gali pagerinti organizmo funkcijas, mažinti uždegimus ir net prailginti gyvenimo trukmę gyvūnų modeliuose.
Kitas svarbus tyrimų objektas yra ląstelių reprogramavimas. Nobelio premijos laureato Šinjū Yamanakos atrasta technika leidžia sugrąžinti ląsteles į kamieninių ląstelių būseną, taip jas atjauninant. Tai reiškia, kad galbūt ateityje bus galima „perprogramuoti“ senas ląsteles, kad jos vėl taptų jaunos ir funkcionalios. Tokie tyrimai jau rodo perspektyvius rezultatus, ypač gyvūnų modeliuose, kur atkuriamos regėjimo, inkstų ir raumenų funkcijos.
Kalorijų apribojimas taip pat išlieka viena iš labiausiai tirtų senėjimą lėtinančių strategijų. Moksliniai tyrimai parodė, kad mažesnis kalorijų suvartojimas gali aktyvuoti organizmo gynybinius mechanizmus, kurie lėtina senėjimo procesą. Tai apima įvairias ląstelių signalizacijos kelius, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, baltymų sintezę ir ląstelių taisymą.
Taip pat svarbu paminėti mitybos vaidmenį senėjimo procese. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad tam tikrų aminorūgščių, tokių kaip izoleucinas, apribojimas gali pailginti gyvenimo trukmę gyvūnų modeliuose. Tokie mitybos manipuliacijos metodai rodo, kad galima surasti būdų, kaip ilginti gyvenimo trukmę ir išlaikyti gerą sveikatą be drastiškų gyvenimo būdo pokyčių.
Šių pokyčių akivaizdoje anti-aging tyrimai siekia sukurti veiksmingas priemones ir metodus, kurie padėtų ne tik sulėtinti, bet ir, kur įmanoma, apversti senėjimo procesus. Viena iš tokių priemonių yra senolitikai – vaistai, kurie selektyviai sunaikina senas ir pažeistas ląsteles, palikdami sveikas nepažeistas. Tokios technologijos kaip ląstelių reprogramavimas taip pat žada dideles galimybes – mokslininkai tyrinėja, kaip sugrąžinti ląsteles į jų ankstesnę, sveikesnę būseną, taip atstatant prarastas funkcijas.
Anti-aging mokslas nuolat tobulėja, o nauji atradimai ir technologijos vis dažniau keičia mūsų požiūrį į senėjimą. Straipsnyje pateiktos įžvalgos remiasi naujausiais moksliniais tyrimais, įskaitant tyrimus, atliktus
Šaltiniai:
Harvard Medical School, taip pat kitų mokslinių platformų, tokių kaip „ScienceDaily“, „Nature“ ir „WorldHealth.net“, publikacijomis (WorldHealth.net) (Harvard Gazette) (Nature) (ScienceDaily).
Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir negali pakeisti gydytojo ar specialisto konsultacijos.
Šis straipsnis yra Biovitup intelektinė nuosavybė, nesusisiekus – kopijuoti ir naudoti draudžiama.
