Hialurono rūgštis – grožio ir jaunystės šaltinis
Hialurono rūgštis yra glikozaminoglikanas, kuris yra jungiamojo, epitelio ir nervų audinių dalis. Tai vienas iš pagrindinių tarpląstelinės matricos komponentų, esantis daugelyje biologinių skysčių (seilėse, sinoviniame skystyje ir kt.). Visuose gyvuose organizmuose yra didelė hialurono rūgšties koncentracija. Pavyzdžiui, vidutinio kūno sudėjimo žmogus turi maždaug 15 gramų šios medžiagos.
1934 m. Karl Meyer ir John Palmer buvo pirmieji mokslininkai, atradę ir išskyrę hialurono rūgštį iš karvės akies stiklakūnio. 1950-aisiais jie atrado cheminę šios medžiagos struktūrą: medžiaga susideda iš dviejų cukraus molekulių – D-gliukurono rūgšties (arba urono rūgšties) ir N-acetilgliukozamino. Naujai atrasta medžiaga buvo pavadinta hialurono rūgštimi (hialuronanu). Šis pavadinimas kilęs iš „hyalos“ (graikiškas žodis „stiklas + urono rūgštis“). Pirmąjį kartą hialurono rūgštis medicinoje buvo panaudota penktojo dešimtmečio pabaigoje stiklakūniui pakeisti akies operacijos metu.
Koks yra hialurono rūgšties vaidmuo organizme?
Pagrindinė hialurono rūgšties funkcija – sumažinti trintį sąnariuose, palaikyti sklandžius judesius. Hialurono rūgštis yra atsakinga už sinovinio skysčio klampumą. Ji yra svarbi sąnarių kremzlės sudedamoji dalis. Hialurono rūgšties yra odoje, kurioje ji dalyvauja audinių regeneracijoje. Dėl didelio kiekio tarpląstelinėse matricose hialurono rūgštis atlieka svarbų vaidmenį audinių hidrodinamikos, ląstelių migracijos ir proliferacijos procesuose.
Hialurono rūgšties poveikį organizmui lemia jos gebėjimas surišti ir išlaikyti vandens molekules. Taip užtikrinamas odos elastingumas. Naudojant išoriškai, hialurono rūgštis sukuria apsauginį barjerą nuo agresyvios aplinkos, neleidžia odai išsausėti ir pleiskanoti.
Hialurono rūgštis dalyvauja daugelyje biologinių procesų:
- yra pagrindinis tarpląstelinės matricos komponentas, atsakingas už ląstelių migraciją ir tinkamą jų dalijimąsi.
- vykdo leukocitų, maisto medžiagų ir deguonies transportavimą į uždegimo židinius, skatina audinių regeneraciją.
- reguliuoja biologinių skysčių klampumą, o tai savo ruožtu užtikrina normalų viso organizmo funkcionavimą.
Egzistuoja trijose būsenose:
- skystyje – sinoviniame ir smegenų skystyje, seilėse.
- kietoje – yra kaulinio audinio dalis.
- gelio pavidalu – akių stiklakūnyje, kremzlės audinyje ir tarpląsteliniame skystyje.
Už rūgšties sintezę atsakingos specialios odos ląstelės – fibroblastai, kurie, be hialuronato, gamina kolageną ir elastiną. Prieš kelerius metus kosmetologai sutiko, kad susintetintos medžiagos kiekis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus, tačiau šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad tai ne visai tiesa. Jis gali skirtis dėl vykstančių procesų – uždegimų, minkštųjų audinių traumų, lūžių. Tose vietose, kur atsiranda tokių problemų, hialurono rūgštis gaminasi aktyviau. Todėl jos trūkumą, kaip ir perteklių, gali pajusti visų amžiaus grupių atstovai.
Kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios hialurono rūgšties trūkumą:
- Pagrindinis hialurono rūgšties kiekio sumažėjimo organizme kaltininkas yra ne biologinis žmogaus amžius, o ultravioletiniai, tiksliau, B tipo spinduliai. UVB saulės spinduliuotė ne tik lėtina HA sintezę, bet ir ją naikina. Tai dar viena priežastis susimąstyti apie saulės nudegimo ir apsauginių kremų naudojimo pavojų, nes santrumpa SPF reiškia, kad priemonė blokuoja UVB spindulius.
- Hialuronidazė. Tai fermentas, kuriam veikiant nuolat vyksta rūgšties skaidymo procesas. Didžioji medžiagos dalis susikaido ir yra vėl susintetinama per dieną. Hialuronatas visiškai atsinaujina visuose organuose ir audiniuose per 3-4 dienas.
Kitos priežastys – amžius, nesubalansuota mityba, priklausomybė nuo alkoholio ir nikotino, stresas, bet kokių patologinių procesų gydymas vaistais. Fizinės trūkumo apraiškos bus pirmieji senėjimo požymiai (odos tonuso sumažėjimas, sausumas, sąnarių ligų išsivystymas, plaukų slinkimas).
Hialurono rūgšties galima gauti iš maisto produktų: mėsos (kiaulienos, paukštienos ir jautienos), kaulų sultinio. Tam tikri maisto produktai gali padėti sintetinti ir optimizuoti hialurono rūgšties gamybą organizme. Prie tokių maisto produktų priskiriami produktai, kuriuose gausu vitamino C (prieskonių ir citrusinių vaisių). Ne mažiau hialurono rūgšties sintezei naudingi maisto produktai, kuriuose gausu magnio (tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, pupelės, avokadai ir bananai).
Kokia hialurono rūgšties nauda organizmui?
Dauguma moterų žino, kad hialurono rūgštis yra pagrindinė odai drėkinti skirta kosmetikos priemonė. Tačiau, tai ne tik grožio priemonė – injekcijos, pavieniai vaistai, kokteiliai ir biokompleksai su vertinga medžiaga gali žymiai pagerinti daugelio mūsų gyvenimo kokybę.
- Palankiai veikia odos ląstelių vandens balansą;
- Padeda pagerinti odos tonusą ir elastingumą;
- Atlieka deguonies ir maistinių medžiagų transportavimą į uždegimo židinius, regeneruoja odą;
- Įtakoja sąnarių ir akių sveikatą;
- Maitina plaukus, apsaugo nuo galvos odos trapumo ir išsausėjimo;
- Aktyvina fibroblastų ląsteles, kurios gamina kolageną ir elastiną.
Kuo hialurono rūgštis naudinga sąnariams?
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, įvairiomis raumenų ir kaulų sistemos ligomis serga daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. Sėdimas gyvenimo būdas arba, atvirkščiai, didelis fizinis krūvis, hipovitaminozė, stresas ir kiti veiksniai lemia patologinių procesų vystymąsi sąnariuose. Dažniausiai – kelio ar kulkšnies. Skausmo priežastis yra sinovinio skysčio trūkumas. Sąnariai negauna reikiamo tepimo, trinasi vienas į kitą, kremzlinis audinys pamažu ardomas.
Ar hialurono rūgštis naudinga plaukams?
Sveiki, gerai prižiūrimi plaukai yra pagrindinis bet kurio sėkmingo įvaizdžio akcentas. Visų rūšių geliai, putos, šampūnai ir kiti grožio gamintojų masiškai gaminami produktai, skirti plaukų grožiui pabrėžti, tačiau jei plaukų struktūroje nėra pakankamai drėgmės, jokie gaminiai – nepadės.
Šiuo atveju hialurono rūgštis plaukams tampa „gelbėtoju“. Reguliarus naudojimas atkuria galvos odos hidrobalansą, išvengiama sauso seborėjinio dermatito, pagerinamas maistinių medžiagų transportavimas į plaukų folikulus.
Hialurono rūgštis yra polisacharidas randamas visuose gyvuose organizmuose. Jis atlieka daugybę biologiškai aktyvių funkcijų, kurių pagrindinė yra vandens surišimas ir elastinės matricos formavimas, visų biologinių skysčių klampumo normalizavimas. Tokios savybės leidžia naudoti hialurono rūgštį gydant raumenų ir kaulų sistemos ligas, taip pat atliekant plastinę chirurgiją.
Plačiai naudojamas drėkinančių kremų gamyboje. Įvairioms problemoms spręsti naudojami didelės molekulinės, vidutinės ir mažos molekulinės masės junginiai. Taigi, hialurono rūgštis veikia tiek išorinius odos sluoksnius, sukurdama apsauginį barjerą, tiek giliuosius, suteikdama ilgalaikį drėkinimą ir atsigavimą.
Hialurono rūgštį gamina organizmas, tačiau su amžiumi šis procesas lėtėja. Deficitą galite užpildyti ne tik injekcijomis ir vietiniais preparatais, bet ir įtraukiant į savo racioną maisto papildus su mažos molekulinės masės medžiaga. Šis metodas yra veiksmingas ir saugus, nes hialuronatas gerai absorbuojamas, nesukelia šalutinio poveikio ir yra hipoalergiškas.
Šaltiniai:
-
SpringerOpen – Future Journal of Pharmaceutical Sciences: This comprehensive review outlines hyaluronic acid’s biological functions, focusing on its role in maintaining tissue hydration and cellular processes. It covers HA’s applications in various fields, including cosmetics, biomedicine, and tissue engineering. Future Journal of Pharmaceutical Sciences SpringerOpen
-
MDPI – International Journal of Molecular Sciences: This article details hyaluronic acid’s extensive benefits for skin, including its anti-aging effects and ability to retain moisture. It also discusses HA’s use in cosmetics and medical applications such as joint health and cancer treatments. International Journal of Molecular Sciences MDPI
❗ Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir negali pakeisti gydytojo ar specialisto konsultacijos.
❗ Šis straipsnis yra Biovitup intelektinė nuosavybė, nesusisiekus – naudoti draudžiama.
