Skydliaukės sutrikimai

Skydliaukės sutrikimai. Hipomanija ir ne tik

Endokrininė sistema – tai viena svarbiausių organizmo reguliavimo sistemų, kuri koordinuoja visų organų veiklą, palaiko vidinę homeostazę, reguliuoja medžiagų apykaitą, valdo augimą, vystymąsi, psichoemocinę būseną ir reprodukcinę funkciją.  Viena iš pagrindinių ir didžiausių vidaus sekrecijos liaukų žmogaus organizme yra skydliaukė. Nuo jos veiklos labai priklauso mūsų protinė, psichinė ir fizinė sveikata, taip pat nervų, širdies ir kraujagyslių, imuninės bei šlapimo ir lytinės sistemų veikla. Kaip skydliaukės sutrikimai gali paveikti nuotaiką ir bendrą savijautą, bei kaip palaikyti jos funkcijas – skaitykite straipsnyje.

Kokias funkcijas atlieka skydliaukė?

Skydliaukė yra kaklo priekinėje dalyje, susideda iš dviejų skilčių, sujungtų sąsmauka, ir gamina tris svarbius hormonus: trijodtironiną (T3), tiroksiną (T4) ir kalcitoniną.

Trijodtironinas ir tiroksinas yra gaminami liaukos folikulinėse ląstelėse dalyvaujant hipofizės tireotropiniam hormonui (TTH). Jų normaliai sekrecijai būtini du pagrindiniai komponentai – jodas ir aminorūgštis tirozinas, kurie patenka į organizmą su maistu ir vandeniu. Trijodtironinas ir tiroksinas reguliuoja baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų ir šilumos apykaitą, vitaminų metabolizmą, imuninę apsaugą, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir nervų sistemų veiklą. Kalcitoninas yra sintetinamas parafolikulinėse liaukos ląstelėse, reguliuoja fosforo ir kalcio apykaitą, palaiko tinkamą kalcio lygį organizme, skatina kaulinio audinio mineralizacijos procesus.

Taigi, per hormonų gamybą skydliaukė atlieka šias funkcijas organizme:

Palaiko sveiką medžiagų apykaitą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už daugelį metabolinių procesų audiniuose ir organuose, naujų ląstelių formavimąsi ir diferenciaciją bei senų ląstelių žūtį. Nepakankama arba perteklinė T3 ir T4 sekrecija neigiamai veikia viso organizmo būklę, gali lemti įvairių endokrininių sutrikimų vystymąsi.

Reguliuoja energijos apykaitą ir termoreguliaciją. Trijodtironinas ir tiroksinas reguliuoja deguonies suvartojimą audiniuose ir energijos gamybą, kontroliuoja laisvųjų radikalų formavimąsi, palaiko normalią kūno temperatūrą ir oksidacinio-redukcinio balanso homeostazę organizme.

Užtikrina protinį, psichinį ir fizinį vystymąsi. Tireoidiniai hormonai yra būtini normaliai centrinės nervų sistemos ir somatinių audinių formacijai vaisiui ir naujagimiui, jie užtikrina ląstelių augimą ir vystymąsi, reguliuoja nuotaiką, lytinį bei mitybos elgesį, veikia kognityvines funkcijas ir reprodukcinę sveikatą.

Palaiko imuninę apsaugą. Trijodtironino ir tiroksino kiekis turi įtakos imuninės sistemos aktyvumui. Nustatyta, kad didesnės trijodtironino ir tiroksino koncentracijos fiziologinių normų ribose sustiprina įgimtąjį ir įgytąjį imunitetą palaikant specifines ląstelių populiacijas ir didesnį ląstelių jautrumą imuninėms paskatoms.

Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą. Kalcitoninas palaiko tinkamą kalcio lygį kauliniame audinyje, neleisdamas jam padidėti kraujyje. Jis taip pat slopina osteoklastų – kaulų ardymą skatinančių ląstelių – aktyvumą ir skatina kaulų mineralizacijos procesus.

Bet kokia skydliaukės disfunkcija (hipo- arba hiperfunkcija), nepriklausomai nuo amžiaus, daro įtaką visų organų ir sistemų energiniam tonusui, įskaitant centrinės nervų sistemos veiklą. Specifiniai liaukos veiklos sutrikimo požymiai ilgą laiką gali nepasireikšti arba būti užmaskuoti bendrais simptomais, tokiais kaip nuotaikos svyravimai, sumažėjęs darbingumas, nuovargis, prastesnė atmintis.

Skydliaukės veiklos sutrikimų priežastys

Skydliaukės funkcijos sutrikimai yra gana dažni. Tačiau, kaip pažymi kai kurie mokslininkai, diagnozuojamų atvejų skaičius yra gerokai mažesnis nei realus šių būklių paplitimas. Viena iš priežasčių, kodėl tokie sutrikimai tokie dažni, yra ta, kad endokrininės ligos dažnai turi daugiapriežastinę kilmę – skydliaukės veiklai gali daryti įtaką įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Įrodyta, kad viena iš galimų skydliaukės veiklos sutrikimo priežasčių gali būti ūmus arba lėtinis emocinis stresas. Jis lemia padidėjusią antinksčių hormonų – gliukokortikoidų – išsiskyrimą, kurie neigiamai veikia skydliaukės funkciją. Tyrimai rodo, kad gliukokortikoidai daro poveikį visiems skydliaukės hormonų susidarymo ir veikimo etapams: nuo hormonų sintezės ir išskyrimo iki jų pernešimo, sąveikos su tikslinėmis ląstelėmis, biologinio poveikio, skaidymo ir pasišalinimo iš organizmo.

Kai kurie autoriai savo tyrimuose pabrėžia žalingą rūkymo poveikį endokrininei sistemai. Jų teigimu, rūkymas gali paskatinti įgimto polinkio sirgti difuziniu toksiniu gūžiu (hipertireoze) išsivystymą. Mokslinių tyrimų duomenimis, rūkančiųjų rizika susirgti šia liga padidėja 1,9 karto, o esant jau diagnozuotam sutrikimui, net 7,7 karto išauga rizika išsivystyti endokrininei oftalmopatijai – su skydliaukės veikla susijusiam akių audinių pažeidimui.

Labai svarbus skydliaukės funkcijai yra pakankamas jodo kiekis organizme. Gerai žinoma, kad jodas yra būtinas mikroelementas, reikalingas skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) – sintezei. Jei jodo organizme nepakanka, tai neigiamai veikia hormonų gamybą ir lemia jų sumažėjimą.

Tarp kitų galimų T3 ir T4 sintezės sutrikimo priežasčių įvardijami autoimuniniai procesai, uždegiminės skydliaukės ligos, difuzinis toksinis ir mazginis gūžys, taip pat kai kurių vaistų vartojimas.

Skydliaukės veiklos sutrikimo simptomai

Sutrikusi skydliaukės hormonų (tiroidinių hormonų) sintezė gali sukelti labai įvairius negalavimus, susijusius su nervų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei reprodukcine sistema. Esant skydliaukės funkcijos sutrikimui, gali pasireikšti šie simptomai:

• emocinis nestabilumas;

• nerimas, padidėjęs dirglumas, vidinis neramumas;

• sutrikusi dėmesio koncentracija;

• padidėjęs prakaitavimas, kuris kartais pereina į šaltkrėtį;

• epizodiniai širdies plakimo priepuoliai (tachikardija);

• kraujospūdžio svyravimai;

• silpnumas vaikštant, greitas nuovargis;

• pakitęs apetitas, žarnyno peristaltikos pokyčiai (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas);

• mėnesinių ciklo sutrikimai moterims;

• libido (lytinis potraukis) pokyčiai – sumažėjimas arba padidėjimas – tiek vyrams, tiek moterims.

Vienas dažniausiai pasitaikančių skydliaukės funkcijos sutrikimo sindromų yra asteninis sindromas – tai padidėjusio nuovargio derinys su emociniu nestabilumu, miego sutrikimais ir vegetacinės nervų sistemos simptomais. Esant emociniam nestabilumui, pacientai dažnai skundžiasi irzlumu, pykčio protrūkiais (po kurių dar labiau jaučiamas silpnumas ir išsekimas), padidėjusiu jautrumu, dažnu verksmingumu – ašaros kyla tiek dėl džiaugsmo, tiek dėl nemalonių patirčių, taip pat pasireiškia įžeidumo jausmas. Šie emociniai epizodai kartais būna išraiškingi ir gali priminti teatrališkumą.

Dėl greito nervinės sistemos išsekimo ir nuovargio sutrinka pažintinė veikla – tampa sunku susikaupti, rasti tinkamus žodžius, nors išoriškai judesių ar mąstymo sulėtėjimo nepastebima. Beveik visi pacientai, kurių skydliaukės hormonų gamyba yra sutrikusi, patiria miego sutrikimus – sunku užmigti, miegas būna paviršutiniškas, dažnai sapnuojami neramūs sapnai, būdingas ankstyvas pabudimas ir neatsigavimo jausmas net po pakankamai valandų miego. Dėl šių miego sutrikimų ir nuolatinės raumenų silpnumo būsenos žmogus jaučiasi nuolat pavargęs.

Hipomanija kaip skydliaukės disfunkcijos simptomas

Hipomanija – tai būsena, kuriai būdingas pakilios ar irzlumo lydimas nuotaikos pakilimas, padidėjęs aktyvumas ir subjektyvus fizinės gerovės jausmas. Tačiau šios būklės intensyvumas nepasiekia pilnos manijos – patologinio psichinės ir fizinės veiklos sužadinimo – lygio.

Apie galimą hipomanijos vystymąsi gali signalizuoti šie būdingi simptomai:

• nuolat pakili nuotaika, trunkanti bent keturias dienas iš eilės;

• pagreitėjęs mąstymas, tačiau kartu – sumažėjusi dėmesio koncentracija;

• padidėjęs energingumas, nuolatinis poreikis veikti ar būti aktyviam;

• išaugęs kalbumas, socialinis aktyvumas, perdėtas familiarumas bendraujant su kitais žmonėmis;

• sumažėjęs miego poreikis be pastebimo bendros savijautos pablogėjimo;

• impulsyvus ar rizikingas elgesys;

• pakitęs apetitas (padidėjimas arba sumažėjimas);

• sustiprėjęs lytinis potraukis.

Svarbu atkreipti dėmesį: hipomanija gali būti įtariama tada, kai toks elgesys žmogui nėra būdingas, o pokytis įvyko staiga ir be aiškios priežasties. Jeigu visada buvote aktyvus, bendraujantis ir veiklus, tai greičiausiai yra tiesiog jūsų asmenybės bruožas, o ne patologija.

Hipomanija gali būti skydliaukės veiklos sutrikimo išraiška, tačiau ji taip pat gali pasireikšti ir esant kitiems sveikatos sutrikimams – pavyzdžiui, esant tam tikriems psichikos sutrikimams, galvos kraujotakos arba infekcinėms ligoms, po galvos smegenų traumų, taip pat vartojant psichotropines medžiagas ar kai kuriuos vaistus.

Tikslią diagnozę ir šios būklės priežastį gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs išsamų klinikinį paciento įvertinimą. Todėl, jei pastebite sau būdingus aukščiau aprašytus simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, psichoterapeutą arba endokrinologą. Specialistas atliks apžiūrą, paskirs reikalingus tyrimus ir, remdamasis jų rezultatais, pateiks individualias sveikatos gerinimo rekomendacijas.

---

Šaltiniai: 

1. “Thyroid Dysfunction and Bipolar Disorder: A Literature Review” ResearchGate+2PMC+2PubMed+2.

2. “Is thyroid dysfunction a cause or a trigger of bipolar disorder?” (Frontiers in Psychiatry)  Frontiers.

3. “Thyroid function and mood disorders: a Mendelian Randomization study”  PMC+1sciencedirect.com+1.

4. “Comparison of thyroid function in different emotional states of drug-free bipolar patients” (BMC Endocrine Disorders)  Frontiers+2BioMed Central+2BioMed Central+2.

5. “Neuropsychiatric Sequelae of Thyroid Dysfunction: Evaluation and Management” (Psychiatrist.com) journalbipolardisorders.springeropen.com+2psychiatrist.com+2academic.oup.com+2.

---

Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma medicinine ar sveikatos priežiūros specialisto konsultacija. Prieš priimdami su sveikata susijusius sprendimus, pasitarkite su kvalifikuotu gydytoju ar specialistu.

Šis turinys yra Biovitup intelektinė nuosavybė. Straipsnio tekstą ir vizualinę medžiagą (nuotraukas, grafiką, dizainą) be išankstinio raštiško Biovitup sutikimo naudoti, kopijuoti ar platinti draudžiama. Bet koks šio straipsnio kopijavimas, platinimas ar naudojimas be išankstinio raštiško Biovitup sutikimo yra griežtai draudžiamas ir gali pažeisti autorių teisių įstatymus.