Vitamino D nauda sveikatai
Vitaminas D priklauso vienai biologiškai aktyvių medžiagų grupei, kurią sudaro cholekalciferolis ir ergokalciferolis. Vitaminas D3 (cholekalciferolis) – organinis junginys, viena iš vitamino D formų, susidaro odos ląstelėse veikiant ultravioletiniams spinduliams ir pasisavinant iš maisto, veikia kaip prohormonas, virsdamas kalciferoliu. Cholekalciferolis gali kauptis hipodermyje (poodiniuose riebaluose) ir būti vartojamas palaipsniui, kai reikia, o ergokalciferolis (vitaminas D2) gaunamas tik su maistu.
Svarbiausios vitamino D funkcijos
Pagrindinė vitaminų D2 ir D3 funkcija – užtikrinti kalcio ir fosforo pasisavinimą iš maisto plonojoje žarnoje. Norint, kad organizmas būtų sveikas, labai svarbu turėti pakankamai vitamino D.
Vitaminas D organizme atlieka keletą funkcijų, padeda palaikyti sveikus kaulus ir dantis, palaikyti sveiką imuninę sistemą, smegenis ir nervų sistemą, reguliuoti insulino kiekį, palaikyti plaučių bei širdies ir kraujagyslių veiklą.
Kas yra vitaminas D? Nepaisant pavadinimo, vitaminas D iš tikrųjų nėra vitaminas. Vitaminai yra maistinės medžiagos, kurių organizmas negali susintetinti, todėl turi būti gaunami su maistu, o vitaminą D organizmas gali sintetinti veikiamas ultravioletinių spindulių.
Apskaičiuota, kad buvimas saulėje atvira oda 5-10 minučių 2-3 kartus per savaitę leidžia daugumai žmonių pasigaminti pakankamai vitamino D3, o būnant pavėsyje ar debesuotu oru cholekalciferolio sintezė gali sumažėti 60 procentų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vitaminas D gana greitai yra, todėl jo atsargos žiemą gerokai sumažėja. Naujausi tyrimai parodė, kad daugumai pasaulio gyventojų trūksta vitamino D.
Vitamino D nauda sveikatai yra didžiulė
Vitaminas D turi esminį vaidmenį reguliuojant kalcio kiekį ir palaikant fosforo kiekį kraujyje – du elementai, kurie itin svarbūs kaulų sveikatai. Vitaminas D reikalingas kalciui įsisavinti žarnyne ir atkurti kalcį, kuris kitu atveju būtų pasišalinęs per inkstus su šlapimu.
✔ Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir (arba) įsisavinimą.
✔ Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje.
✔ Vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų būklę.
✔ Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.
✔ Vitaminas D padeda palaikyti normalią dantų būklę.
✔ Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
✔ Vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Vitamino D trūkumas vaikams gali sukelti rachitą – ligą, kuriai būdingas kaulų formavimosi sutrikimas ir kaulų mineralizacijos stoka. Suaugusiesiems vitamino D trūkumas pasireiškia osteomaliacija (kaulų minkštėjimu) arba osteoporoze. Osteomalacija sukelia kaulų tankio sumažėjimą ir raumenų silpnumą. Osteoporozė yra dažniausia raumenų ir kaulų liga tarp moterų po menopauzės ir vyresnio amžiaus vyrų. Vitamino D trūkumas gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, jo trūkstant gali susilpnėti imuninės sistemos veikla. Vitamino D suvartojimas matuojamas mikrogramais (mcg) arba tarptautiniais vienetais (TV). Vienas mikrogramas vitamino D yra lygus 40 TV.
Rekomenduojamos vitamino D dozės kūdikiams nuo 0 iki 12 mėnesių – 400 TV (10 mikrogramų), vaikams nuo 1 iki 18 metų – 600 TV (15 mikrogramų), suaugusiems iki 70 metų – 600 TV (15 mikrogramų), suaugusiems nuo 70 metų – 800 TV (20 mikrogramų), nėščioms ar žindančioms moterims – 600 TV (15 mikrogramų).
Visus vitaminus ir mineralus geriausia gauti iš natūralių šaltinių kartu su maistu. Geriausi vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai ir riebi žuvis. Taip pat didelis vitamino D kiekis yra menkių kepenų aliejuje (1 šaukšte) – 1360 TV, šviežioje silkėje (113 g) – 1,056 TV, lašišoje (113 g) – 596 TV, konservuotose sardinėse (113 g) – 336 TV, vitaminu D praturtintas ir pienas (1 stiklinėje) – 120 TV, tuno konservai (100 g) – 68 TV, didelis vištienos kiaušinis – 44 TV.
Vitamino D trūkumas pasireiškia padidėjusiu sergamumu ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, nuovargiu, nugaros ir kaulų skausmais, pablogėjusiu žaizdų gijimu, plaukų slinkimu, raumenų skausmais. Ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sukelti nutukimą, diabetą, hipertenziją, depresiją, fibromialgiją, osteoporozę, lėtinio nuovargio sindromą, neurodegeneracines ligas.
Per didelis vitamino D vartojimas (hipervitaminozė D) gali sukelti pernelyg didelę000 inkstų, plaučių ir širdies kraujagyslių bei kaulų kalcifikaciją. Dažniausi hipervitaminozės D simptomai yra galvos skausmas ir pykinimas, tačiau taip pat gali atsirasti apetito praradimas, burnos džiūvimas, metalo poskonis, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Didelė vitamino D3 reikšmė visų organizmo sistemų veiklai yra neabejotina. Gauti šio elemento dienos normą nėra lengva. Pagrindinis vitamino D 3 šaltinis yra saulės spinduliai, nes jiems veikiant jis sintetinamas odoje. Tačiau ne visiems planetos gyventojams pavyksta gauti tokį ultravioletinės spinduliuotės kiekį, kad cholekalciferolio koncentracija organizme būtų normali. Deja, dauguma Lietuvos gyventojų nėra tarp tų laimingųjų. Tuo pačiu metu vitamino D3 galima gauti su kai kuriais maisto produktais (riebia žuvimi, kiaušiniais, grybais, taukais, sviestu), tačiau beveik neįmanoma laikytis raciono, kuris patenkintų kasdienį kolekalciferolio poreikį. Be to, diagnozavus hipovitaminozę D, padėties greičiausiai nepataisys nei saulės vonios, nei subalansuota mityba. Tokiu atveju papildomai vartojami specialūs produktai, kurių sudėtyje yra „saulės vitamino“.
❗ Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir negali pakeisti gydytojo ar specialisto konsultacijos.
❗ Šis straipsnis yra Biovitup intelektinė nuosavybė, nesusisiekus – naudoti draudžiama.
